Žodis "parfumerija" palyginti yra nesenos kilmės, jis pradėtas vartoti tik XVI amžiuje. Išvertus iš lotynų kalbos, "fumos" reiškia rūkymą, garavimą, o pats žodis "parfumerija" reiškia oro aromatizaciją spaudimo dėka.Iki to laiko buvo žinomi tik kvepiantieji balzamai bei smilkalai. Senaisiais laikais jais prekiavo Egiptas, Sirija, Babilonija, Indija ir kitos šalys, kurios gamindavo aromatinguosius produktus - muskusą, ambrą, mirą, rožių vandenį. Tuo tarpu senojoje Graikijoje buvo populiarūs balzamai pagaminti iš medžio dervos sumaišytos su aliejais, gautais iš gėlių.
Arabai į parfumerijos pasaulį įnešė pagrindinį indėlį - spirito atradimą, be kurio šiuolaikinė parfumerija net neįsivaizduojama. Ši arabų spirito distiliavimo technologija XI amžiuje pateko pas prancūzus ir davė pradžią prancūziškiems kvepalams. XV amžiuje Paryžius tapo pasaulinio garso parfumerijos sostine, o to meto prancūzų karaliaus rūmų etiketas griežtai reikalavo, kad visi dvariškiai naudotų kvepalus, kosmetiką ir aromatinius aliejus.
